Familia Parehu yan Familia…. Guinaiya Parehu yan Guinaiya….
Meggai na mañaina yan familia gumai påtgon na mamflorita (LGBT). Yanggen humuyong pat “comes out,” naturåt na meggai na kuestiona na para u faisen ginen i familian-ñiha. Gi i tinituhon na para ta oppe’ i kuestiona siha, este na påtte siha na gof empottånte:
TI SIÑA I TAOTAO UMAYEK HÅYI NA TAOTAO MA GUAIYA
LGBT ti umayek pat ti aksidente. Ti ginen i Estådos Unidos, ti ginen mañåsaga gi i dangkulo’ na lugåt siha, pat ti ginen i mangga’chong LGBT siha. Lao, 325,000 pat 2.8% na taotao ginen Åsia pat i taotao Pasifiku gi iya Estådos Unidos uma’aidentifika na LGBT, ginen I Williams Institute gi i UCLA School of Law. Meggai ti ma tungo’ håfa taimanu i sexual orientation pat gender identity na detetmina, lao mås di bula na taotao LGBT esta ma tungo’ na difiresiao ki i pumalu na taotao siha gi i tinituhon i idåt-ñiha.
TI MA CHO’GUE BÅBA I MAÑAINA YAN I LGBT NA PÅTGON
I isao yan i na’mamåhlao, i mås regulåt na siñiente ginen i mañainan i LGBT na taotao siha, lao i mañaina ti ma chochonnek i patgon-ñiha para u LGBT. Tåya’ na chetnot ginen i tano’ na ma na’siña i taotao na para u LGBT. Yanggen LGBT, mås simplisiu yanggen håyi i patgon. Annai ma estudiåyi LGBT, a’annok na i akseptasion ginen i familia, mås muna’ atbånsa mo’na i minaolek na lina’la’. Guinaiya yan i sinoppotte ginen i familia mås rumibåha i båba na kontukta, put i hemplo’, båba na åmot, chetnot tataotao yan ma puno’ maisa gui’.
I TAOTAO LGBT MÅS MAOLEK YAN MAGOF NA LINA’LA’
Siña i taotao LGBT mås maolek yan magof na lina’la’-ñiha. I Estådos Unidos yan i enterementen etmundo tumulalaika chaddek. I lugåt siha gi iya Estådos Unidos yan i otro na tåno’ siha ma rekoknosi i umakammo’ i dos låhi pat i dos palao’an. I Williams Institute ma sodda’ na 26% entre i 33,000 AAPIs gi i dos låhi pat dos palao’an na lina’la’ pumupulan i famagu’on siha. Otro, I taotao LGBT man gai maolek na cho’cho’ siha. Meggai na kometsio, kompaniha, ahensia yan otganisasion siha sumoppotte i LGBT na taotao-ñiha.
MEGGAI NA KINALAMTEN HINENGGE, TRADISIONÅT YAN AKSEPTASION PARA I TAOTAO LGBT
Meggai na hinengge yan relihion kumalålamten mo’na para i akseptasion i taotao LGBT. Guaha na sinangan ginen i lepblo siha man ma tuge’ para u ma deskribi i tiningo’ yan i kottura para ayo na tiempon åntes. Lao, meggai na hinengge ma rekoknosi på’go na para ta akudi yan aksepta i taotao LGBT, ya para ta emfesisa i mås metgot na relihion yan espiritu na presiu siha, put i hemplo’, indothensia, guinaiya, ma’åse’ na Yu’os yan i hinengge na mamparehu hit na taotao.
NA’MAOLEK TODU I ENTEREMENTEN ETMUNDO
Meggai n alai ginen i lugåt siha prumutehi i taotao LGBT. Lao, guaha bula na chatli’e’ para i taotao LGBT på’go lokkue’. I responsapblidåt-ta na para ta fotma pat kurihi i tano’ para i minaolek mo’na, para respetu yan para ta na’såfu i lina’lå’-ta para todu hit maseha håfa na råsa, taotao, relihion, lugåt na eståba hao, i patte, sexual orientation pat gender identity.
IDUKA MAISA HAO YAN I OTRO TAOTAO SIHA
Guaha bula na sinoppotte yan guinaha siha. Guaha gurupu siha, put i hemplo’, PFLAG (for parents, families and friends who support their LGBT loved ones), National Queer Asian Pacific Islander Allaiance (NQAPIA) yan i Asian Pride Project i guinaha para hågu yan i familiå-mu. Siña un ågang siha gi www.pflag.org, www.nqapia.org, www.asianprideproject.org
TI HÅGU HA’ NA MAISA.
Download the Family is Still Family – Chamorro PDF.
Watch the PSA video in English.